vienakalbis

vienakalbis
vienakal̃bis, -ė adj. (2) DŽ, NdŽ; Ser 1. kuris moka tik vieną kalbą, kalbantis tik viena kalba: Any vienakal̃biai Lz. Tą kalbą, kurią individas vartoja būdamas vienakalbis (monolingvis), galima vadinti pirmine BV83. Vienakalbių žmonių pietryčių Lietuvoje iš viso nėra rš. 2. kuris parašytas, parengtas viena kalba, apimantis vieną kalbą: Šlapelio, pasirodo, leidžiama net du žodynu – trikalbis ir vienakalbis K.Būg. Vienakalbiai aiškinamieji žodynai paprastai yra norminiai A.Sal. 3. KlK27,10 kuriame kalbama viena kalba: Vienakalbiai rajonai rš.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • vienakalbis — vienakal̃bis, vienakal̃bė bdv. Sunkù būtų ràsti vienakal̃bių žmonių̃ piẽtryčių Lietuvojè …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • vienkalbis — vienkal̃bis, ė adj. (2) NdŽ; Ser žr. vienakalbis: 1. Jinai tokia vienkal̃bė: ateina lenkas – tai nekalba Jon. 2. Vienkal̃bis žodynas DŽ1. Vienkalbė gramatika KlbXLI(3)90 …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”